Varis: dėl puikaus laidumo varis plačiai laikomas idealia medžiaga radijo antenoms. Jis turi ne tik puikų laidumą, bet ir puikų stabilumą bei ilgaamžiškumą, todėl varinės antenos gali išlaikyti aukštą tikslumą ir mažą signalo praradimą priimant transliavimo signalus. Be to, varį gana lengva gaminti ir apdoroti, o tai dar labiau padidina jo, kaip antenos medžiagos, patrauklumą.
Aliuminis: Aliuminis yra dar viena įprasta laidžioji medžiaga, o jo taikymas radijo antenose yra vienodai plačiai paplitęs. Aliuminio antenos gali efektyviai priimti ir praleisti elektromagnetines bangas, o tai suteikia tokių pranašumų kaip stiprus signalo priėmimas ir geras stabilumas. Tradicinėse radijo antenose dažnai naudojamos metalinės vielos ar strypo -formos antenos, o aliuminis yra įprastas pasirinkimas.
Nerūdijantis plienas: tam tikrais atvejais nerūdijančio plieno antenos gali būti patvaresnės, tačiau konkretūs jų laidumo vertinimai skiriasi. Nors nerūdijantis plienas turi gerą stiprumą ir atsparumą korozijai, kai kurie vartotojai mano, kad jo laidumas yra prastesnis nei vario. Todėl renkantis nerūdijantį plieną kaip antenos medžiagą, reikia pasverti jo ilgaamžiškumą ir laidumą.
PCB medžiaga: PCB antenos suteikia miniatiūrizavimo ir integravimo pranašumų, todėl jos idealiai tinka šiuolaikiniams mažiems įrenginiams. Jis pasiekia signalo priėmimą ir perdavimą tiesiogiai spausdindamas antenos raštą ant PCB plokštės, todėl yra didelis efektyvumas ir maža kaina. Šio tipo antena dažniausiai naudojama mažuose įrenginiuose, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose, kuriuose integruota FM radijo funkcija.
Magnetinės antenos medžiagos: Magnetinės antenos medžiagos (pvz., mangano -cinko feritas ir nikelio-cinko feritas) turi stiprią elektromagnetinių bangų sugertį, pasižymi geru kryptingumu ir anti- trikdžiais. Šio tipo antena gali pagerinti signalo priėmimą ir sumažinti triukšmą tam tikromis kryptimis, todėl ji ypač tinka vidutinių -bangų ir trumpųjų{5}}bangų radijui.