Radijo ir televizijos antenų principas yra paversti valdomas bangas perdavimo linijoje į elektromagnetines bangas, sklindančias laisvoje erdvėje, arba atvirkščiai, taip užtikrinant signalo priėmimą ir perdavimą.
Antenų apibrėžimas ir funkcija: antena yra įrenginys, galintis efektyviai skleisti elektromagnetines bangas tam tikra kryptimi erdvėje arba priimti elektromagnetines bangas iš konkrečios erdvės krypties. Ryšių sistemose antena veikia panašiai kaip žmogaus „burna“ ir „ausys“: ji gali paversti elektrinius signalus (valdomas bangas) į elektromagnetines bangas, skirtas perduoti į kosmosą, taip pat gali priimti elektromagnetines bangas erdvėje ir paversti jas atgal į elektrinius signalus. Pavyzdžiui, radijas per savo anteną priima radijo stoties siunčiamas elektromagnetines bangas, o televizorius per savo anteną – televizijos stoties perduodamas elektromagnetines bangas.
Valdomųjų bangų ir elektromagnetinių bangų keitimas: valdomos bangos yra elektromagnetinės bangos, kurių visa arba didžioji dalis elektromagnetinės energijos yra ribotame skerspjūvyje (pvz., perdavimo linijoje) ir sklinda nustatyta kryptimi. Antenos funkcija yra „išleisti“ šias perdavimo linijoje apribotas valdomas bangas į laisvą erdvę, suformuojant laisvai sklindančias elektromagnetines bangas; atvirkščiai, jis taip pat gali „pagauti“ elektromagnetines bangas laisvoje erdvėje ir apriboti jas perdavimo linija. Šį procesą galima suprasti pagal analogiją su važiavimu traukiniu: keleiviams (elektromagnetinėms bangoms) ribojama judėjimo kryptis traukinio viduje (perdavimo linijoje), tačiau išėjus iš stoties (per anteną) jie gali judėti laisvai; antena yra tarsi traukinio durys, leidžiančios keleiviams ir „įlipti“ (gauti elektromagnetines bangas), ir „išlipti“ (spinduliuoti elektromagnetines bangas).